Daba man dingtelėjo, kad Jonas ne tik drąsus, bet ir truputį pašėlęs vaikis. Jis atsidavęs tam, kas jį įkvepia, taip, lyg negalėtų jau elgtis kitaip. Jame yra nepaprastai gyvas sekimas įkvėpimu. "Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siustas būti jo pirmtaku." (Jn 3, 28)
Jonas ir Jėzus liudija toje pačioje dvasioje (Jn 3, 31 - 36) (plg. Jon 3, 12 - 21). Tą, mano galva, atspindi ir Jono žodžiai: "Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiausi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta." (Jn 3, 29). Jono širdis dega liudijimu ir supratimu, kad "Jam skirta augti, o man mažėti"( Jn 3, 30). Fantastiškas vaikis! Atsiduoda pašaukimui, o tampa vis mažesniu ir mažesniu prieš Liudijamąjį!
Savęs užklausiu, o ką ir kaip liudiju aš. Jono Krikštytojo pavyzdys yra labai vietoj.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą