Jėzus ir Nikodemas (Jn 3, 1 - 21)

Apie pokalbį.

Atėjęs Nikodemas prisipažįsta įžvelgiąs Jėzuje mokytoją nuo Dievo. Jis ateina, kad užklaustų ir išklausytų pašnekovo, pasiaiškintų ar teisingai suprato, ką išdėstė Jėzus.
Tai dviejų galvotų bachūrų susitikimas. Jėzus, nors ir žinodamas daugiau, neskubina ir nespaudžia, nekonstatuoja Nikodemo neišmanymo, bet kartu neslapukauja ir nepataikauja. Mane žavi, kad jie kalbasi, o ne aiškinasi, tikslinasi, teisinasi, vertina vienas kitą. Jėzus ir vėl dėsto savo įžvalgas lyg būtų įsimylėjęs - jo kalba yra kupina gyvumo, polėkio, atvirumo. Ir tai juk nakties metas!

Apie Nikodemą.

Štai Nikodemas. Svarsto, kantriai bando ir vienaip ir kitaip sudėlioti mintis, suprasti Jėzaus dėstomą poziciją. Joje jis nujaučia esant atsakymą savo ieškojimams. Nikodemo mintys dėliojasi jam įprasta trajektorija: joje savi atskaitos taškai, savi tarpiniai etapai išvadoms, savo finišo tiesiosios. Jis siekia išmąstyti, pritempti Jėzaus išsakomas mintis link sau įprastos galvojimo orbitos.
Ir Jėzus to paiso, bet gi nesumažina apsukų: "Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?" (Jn 3, 10). Tai, mano galva, nėra priekaištas ir nėra nusistebėjimas. Veikiau tai įžūlus ir bekompromisis bandymas išprovokuoti įprastą Nikodemui mąstymo trajektoriją pakeisti savo skriejimo orbitą.
Tiesa, neaišku ar tai pavyko. Nes tai ir nebuvo lemiantis pašnekesio akcentas. Nikodemas išėjo, Jėzus pasiliko. Galbūt esminiu dalyku buvo abiejų mokytojų susitikimas ir pati diskusija.
Labai žavingas ir kabliuojantis Evangelijos pagal Joną skaitinys.
Vis gi, kodėl Jėzus nepasakė Nikodemui: "Sek paskui mane"... Matyt nesutapo mintijimo trajektorijos...

Nikodemui, mano galva, Jėzus pateikė galingą medžiagą. Čia padėliojau savą logišką Jėzaus išsakytų minčių seką:

"Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia." (Jn 3, 6) "Jėzus atsakė: "Iš tiesų,iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę." (Jn 3, 5) "Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus." (Jn 3, 13) "- Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą." (Jn 3, 16) "Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti." (Jn 3, 19) "O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve." (Jn 3, 21) "Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus." (Jn 3, 18)